Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Biologija>Fiziologija>Baltymų apykaita organizme
   
   
   
-1
naudingas 0 / nenaudingas -1

Baltymų apykaita organizme

  
 
 
1234567891011
Aprašymas

Įvadas. Baltymai atlieka daug įvairių biologinių funkcijų, kurių svarbiausios yra šios. Baltymų svarba. Baltymų virškinimas. Baltymų virškinimas skrandyje. Baltymų virškinimas plonojoje žarnoje. Procesai storojoje žarnoje. Aminorūgščių šaltiniai ir jų vartojimas.

Ištrauka

Gyvybė negalima be baltymo. Baltymai arba proteinai sudaro nuo 50% iki 85% gyvo organizmo organinių junginių. Kiekvienos būtybės visų audinių svarbiausią dalį sudaro baltymai. Jų yra ląstelėse, ląstelės organoiduose ir tarpląsteliniuose skysčiuose. Bakterijų toksinai, gyvačių ir nariuotakojų nuodai, antikūniai, fermentai ir hormonai taipogi yra baltymai.
Seniai žinoma, kad organizmų gyvybės procesuose dalyvauja cheminių junginių molekulės. Šiuolaikinė biologija įrodė, kad tam tikros molekulės nulemia ir tvarko šių procesų eiga. Tokiomis savybėmis pasižymi baltimų ir nukleino rūgščių molekulės.
Baltymus galima pavadinti pagrindiniais darbininkais gyvoje ląstelėje. Jų darbas labai įvairus. Jie katalizuoja ląstelėje vykstančius procesus, nes yra visų fermentų svarbiausioji sudėtinė dalis. Jie svarbūs kaip statybinė medžiaga įvairioms ląstelės struktūroms ir organoidams. Baltymai išnešioja po organizmą deguonį, atneša į ląstelę jai reikalingas medžiagas ir pašalina nereikalingus medžiagų apykaitos produktus. Raumenų skaidulose esančių baltymų dėka organizmai sugeba judėti. Organizmų apsisaugojimas nuo pašalinių svetimkūnių įsibrovimo, jų imunitetas taip pat susijęs su baltymais. Nukleorūgštyse glūdi užfiksuota informacija baltymams sintetinti, o tuo pačiu organizmo formai ir savybėms išsivystyti.
Be fermentų negalėtų įvykti nė viena reakcija per visą ląstelės gyvenimą. Bet kuri cheminė reakcija, nedalyvaujant šiems organiniams katalizatoriams, vyktų milijonus kartų lėčiau, negu dabar ji vyksta gyvoje ląstelėje.
Baltymuose yra apie 53% anglies, 22% deguonies, 7% vandenilio, 16% azoto, 2% sieros, beto, gali būti fosforo, geležies, magnio ir kitų elementų. Įvairūs baltymai sudaryti iš skirtingų amino rūgščių, kurios gali išsidėstyti nevienoda tvarka ir įvairiomis proporcijomis. Dėl to iš palyginti nedaugelio amino rūgščių gali susidaryti labai daug įvairių baltymų. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2006-10-25
DalykasFiziologijos referatas
KategorijaBiologija >  Fiziologija
TipasReferatai
Apimtis10 puslapių 
Literatūros šaltiniai5
Dydis25.42 KB
Autoriusmindaugas
Viso autoriaus darbų2 darbai
Metai2005 m
Klasė/kursas3
Mokytojas/DėstytojasLektorius R. Viršilas
Švietimo institucijaŠiaulių Universitetas
FakultetasGamtos mokslų fakultetas
Failo pavadinimasMicrosoft Word Baltymu apykaita organizme [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Referatai
  • 10 puslapių 
  • Šiaulių Universitetas / 3 Klasė/kursas
  • Lektorius R. Viršilas
  • 2005 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
-1
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą