Bendrieji fiziologiniai dėsningumai, nervų sistemos fiziologija. Fiziologiniai tyrimo metodai. Audinių fiziologinės savybės. Labilumas arba funkcinis paslankumas, jo kaita, priklausomybė. Jaudinimas. Jaudinimo kitimo formos. Dirgikliai, jų klasifikacija. Dirginimo dėsniai: stiprumo, trukmės, staigumo. Bendroji ir specialioji nervų sistemos fiziologija. Receptoriai, refleksas, reflekso lankai. Nerviniai centrai, jų savybės. Natrio ir kalio jonų siurblys. Vidurinės smegenys, jų funkcijos. Pagumburio neurosekrecinė funkcija, likerinai ir statinai. Smegenėlių struktūra, funkcijos. Aukštoji nervinė veikla. Sąlyginių refleksų susidarymo sąlygos ir mechanizmas. Sąlyginių ir nesąlyginių refleksų skirtumai. Sąlyginių refleksų biologinė reikšmė ir pritaikymas. Antros, trečios eilės sąlyginių refleksų susidarymas. Sąlyginių refleksų slopinimas: nesąlyginis slopinimas ir jo rūšys; sąlyginis slopinimas ir sąveika. Nervų sistemos tipai ir jų klasifikacijos principai. Dinaminis stereotipas. Pirma ir antra signalinės sistemos. Atmintis, jos klasifikacija. Hipnozė, jos stadijos. Miego fiziologija, fazės, rūšys. Sapnai. Endokrininių liaukų fiziologija. Skydliaukė. Prieskydinės liaukos. Kasa. Konkorežinė liauka (epifizis). Lytinės sistemos hormonai. Hipofizė. Analizatorių fiziologija. Analizatoriai, jų savybės, tyrimo metodai, klasifikacija. Uoslės analizatorius, jo struktūra, reikšmė, mitybiniams ir lytiniams refleksams. Kvapų klasifikacija. Skonio analizatorius, jo struktūra. Skonio receptoriai. Skonio jutimo susidarymo mechanizmas. Vidiniai analizatoriai. Interoreceptoriai, jų funkcijos ir klasifikacija. Interoreceptorių reikšmė homeostazės palaikyme. Nociceptoriai, skausmo mechanizmo aiškinimas. Judėjimo analizatorius. Klausos analizatorius. Išorinės, vidurinės ir vidinės ausies funkcijos. Korti organas ir jo vaidmuo, transformuojant garsus. Klausos teorijos. Įvairių gyvulių klausos analizatoriaus jautrumas. Regėjimo analizatorius. Optinis akies aparatas. Akomodacija. Adaptacija. Akies apsauginiai organai. Fotocheminiai procesai tinklainėje. Šviesos ir spalvų jutimai. Binokuliarinis matymas. Kraujo fiziologija. Kraujas, audinių skystis ir limfa - vidinė organizmo terpė. Pagrindinės kraujo funkcijos. Cirkuliuojantis ir deponuotas kraujas. Fiziko-cheminės kraujo savybės. Kraujo reakcija. Buferinės kraujo sistemos. Plazma ir serumas. Osmosinis ir onkotinis kraujo slėgis. Eritrocitų funkcijos. Hemoglobino formos, kiekiai, reikšmė dujų apykaitoje. Leukocitų morfologija ir funkcija. Leukocitinė formulė ir jos reikšmė. Fagocitozė, T ir B limfocitų funkcijos. Trombocitai. Kraujo krešėjimas, hemostazinė, antihemostazinė ir fibrinolizinė sistema. Eritrocitų agliutinacija. O, A, B, AB kraujo grupės. Gyvulių kraujo sistemos. Kraujo gamyba (hemopoezė). Neurohumorinė kraujo gamybos reguliacija. Širdies ir kraujotakos fiziologija. Kraujotakos reikšmė. Didysis ir mažasis kraujotakos ratai. Širdies sandara. Širdies raumens savybės (laidumas, jaudrumas, susitraukimas, automatija). Širdies darbo ciklas ir skilvelių sistolės fazės. Širdies susitraukimų ritmas ir dažnumas. Širdies tonai. Elektrokardiografija ir jos reikšmė. Širdies darbo reguliacija. Elektrolitų, mediatorių, hormonų reikšmė širdies veiklos reguliacijoje. Priežastys, lemiančios kraujo tekėjimą arterijomis ir venomis. Kraujospūdis ir jį lemiantys veiksniai. Kraujo tekėjimo greitis arterijomis, venomis ir kapiliarais. Arterinis ir veninis pulsas. Kraujotakos reguliacija kapiliaruose. Kapiliarų struktūra ir klasifikacija. Refleksogeninė zona. Kraujotaka galvos smegenyse. Kraujotaka širdyje. Kraujotaka kepenyse. Limfa.
36.92 KB
