Augimas. Fermentų aktyvumo reguliacija. Genetinė reguliacija. Membraninė reguliacija. Elektrofiziologinė reguliacija. Hormoninio reguliavimo sistema. Fitohormonai. Augalų hormonus. Auksino( IAR ) veikimo fiziologija augaluose. Retardantai. Giberelinai. Citokininai. Išorinių ir vidinių sąlygų įtaka augimui. Temperatūros poveikis augimui. Šviesos poveikis. Drėgmės poveikis. Aeracijos ir CO2 poveikis augimui. Cheminių medžiagų ir biotinių veiksnių poveikis augimui. Augalų poliškumas. Augalų judesiai. Tropizmai. Nastijos. Autonominiai judesiai. Filogenezė. Ontogenezė. Ontogenezės etapai. Fenofazė. Organogenezė (morfogenezė). Paveldimumas. Totipotentiškumas. Jarovizacija. Čailachjanas. Augalų atsparumo ir prisitaikymo sąvokų apibūdinimas. Pasyvusis atsparumas. Aktyvusis atsparumas. Atsparumas šalčiui ir žemoms temperatūroms. Augalų grūdinimo reikšmė. Žiemkentiškumas. Žiemkentiškumo nustatymo metodai. Augalų atsparumas sausrai ir karščiui. Fiziologinių procesų sutrikimas per sausrą. Atsparumo sausrai fiziologinis aiškinimas. Atsparumo sausrai padidinimas. Atsparumas druskoms. Halofitų prisitaikymas augti druskožemyje. Augalų atsparumas ligoms ir kenkėjams. Žemės ūkyje naudojamų cheminių medžiagų poveikis augalų augimui. Kvėpavimo sąvoka. Kvėpavimo tyrimo etapai. Kvėpavimo substratas. Kvėpavimo koeficientas. Rūgimas. Piridininės dehidrogenazės. Flavininė dehidrogenazė. Deguonį aktyvuojantys fermentai. Citochromai. Oksidazės. Glikolizė. Piruvo rūgšties metabolizmas anaerobinėmis sąlygomis. Pirovyno rūgšties oksidacinis dekarboksilinimas. Krebso ciklas. Glioksalo rūgšties ciklas. Pentozinis gliukozės skilimo ciklas. Oksidacinis fosforilinimas. Elektronų pernašos grandinė. Skaityti daugiau
Fiziologija (12)Fiziologija, špera
(19 puslapių)
Fiziologijos mokslas ir jo tyrimo metodai. Dirglumo prigimtis. Ląstelės ir jos membranos struktūra. Ląstelės membraninis potencialas, membraninio potencialo pakitimai. Veikimo potencialas. CNS bendrosios fiziologijos charakteristika. Neuronas, jo funkcinės ypatybės. Tipai. Sinapsės, jų rūšys, mediatoriai. Sinapsė. Nugaros smegenų judamieji refleksai ir funkcinė organizacija. Galvos smegenų motoriniai centrai. Požieviniai mazgai ir jų funkcija. Smegenėlės ir jų funkcija. Motorinės didžiųjų pusrutulių žievės funkcijos neuronų vertikalinės kolonėlės. Sensorinės sistemos. Aferentinės informacijos apdorojimo seka. Sensorinių sistemų žievinis skyrius. Sensorinių sistemų struktūra ir funkcijos. Receptoriai ir jų klasifikacija, sujaudinimo mechanizmas, slenkstis, informacijos kodavimas ir receptorių veiklos reguliacija. Regėjimo sensorinės sistemos fotoreceptoriai. Klausos receptoriai. Klausos sistemos dirgiklis-garsas. Vestibiuliniai receptoriai. Vidinė ausis. Judamosios sensorinės sistemos proprioreceptoriai. Aukštoji nervinė veikla. Pirmoji ir antroji signalinės sistemos. Besąlyginiai ir sąlyginiai refleksai. Sąlyginių refleksų slopinimas: išorinis ir vidinis. Dinaminis stereotipas. Ekstrapoliacija aukštojoje nervinėje veikloje. Aukštosios nervinės veiklos tipai. Miegas ir jo fazės. Vegetacinė nervų sistema ir jos funkcijos. Simpatinė ir parasimpatinė nervų sistemos ir mediatoriai. Vegetacinės ir humoralinės reguliacijos tarpusavio veiklos sąveika. Nervinio-raumeninio aparato fiziologija funkcinė struktūra. Raumens susitraukimo mechanizmas. Nervo-raumens sinapsė ir impulso perdavimas per ją. Raumens susitraukimo formos ir tipai. Vienkartinis ir tetantinis raumens susitraukimas. Nervinis raumenų jėgos valdymas. Raumenų kompozicija. Kraujas,jo sudėtis ir funkcijos, hematokritas. Plazmos sudėtis. Kraujo ypatybės: pH, osmosinis slėgis, rūgščių-šarmų pusiausvyra ir buferinės sistemos. Osmosinis slėgis. Eritrocitai ir jų funkcija. Leukocitai ir jų funkcija. Trombocitai ir jų funkcija. Širdies fiziologija, širdies raumuo, automatija ir širdies laidžioji sistema. Širdies elektrinis aktyvumas, elektrokardiograma. Širdies ciklas. Širdies susitraukimo savireguliacija (autoreguliacija)-heterometrinė homeometrinė. Širdies darbo rodikliai: kraujotakos minutinis tūris ir sistolinis tūris. Kraujotakos minutinis tūris. Nervinė ir humoralinė širdies darbo reguliacija. Kraujo tekėjimo greitis. Pulsas ir jo rūšys. Kraujospūdis. Arterinio kraujospūdžio reguliacija. Kraujagyslių tonuso reguliavimas. Limfine sistema. Kvėpavimas, jo fazes. Išorinio kvėpavimo mechanizmas. Plaučių tūris ir talpa. Plaučių ventiliacija ir kiekybinis ventiliacijos rodiklis. Dujų apykaita plaučiuose. Dujų transportas krauju. Dujų apykaita audiniuose. Kvėpavimo centras. Kvėpavimo reguliacija. Virškinimas burnoje, seilių išsiskyrimo mechanizmas. Rijimas. Virškinimas skrandyje ir sulčių išsiskyrimo mechanizmas. Virškinimas dvylikapirštėje žarnoje, kasos sulčių išsiskyrimo mechanizmas ir tulžies reikšmė virškinimui. Kepenų funkcijos reikšmė organizmui. Virškinimas plonojoje ir storojoje žarnose. Medžiagų apykaita ir jos reikšmė. Medžiagų apykaitos reguliacija. Baltymų apykaita. Angliavandenių apykaita. Riebalų apykaita. Vandens ir mineralinių medžiagų apykaita. Pagrindine ir papildoma energijos apykaita. Organizmo energetinis balansas. Metodai energijos išeikvojimui nustatyti. Deguonies suvartojimas ir skola. Šilumos gamyba ir eikvojimas. Žmogaus kūno temperatūra ir termoreguliacija. Termoreguliacijos centras. Inkstų funkcija. Šlapimo susidarymas inkste. Vidaus sekrecijos liaukų bendra charakteristika. Posmegeninė liauka ir jos funkcijos. Skydinės ir prieskydinės liaukų funkcijos. Kasos endokrininė funkcija. Antinksčių šerdines dalies funkcija. Lytinės liaukos ir jų hormonai. Antinksčių žievinės dalies funkcija. Žmogaus lytinis vystymasis. Skaityti daugiau
Fiziologija (3)Fiziologija, špera
(7 puslapiai)
Audinių dirglumas. Membraninis ir veikimo potencialai. Refleksas. Nervų sistemos reikšmė ir funkcinė organizacija. Sinapsės, signalo perdavimas ir reikšmė. Nervinių centrų savybės. Vegetacinių funkcijų reguliavimas. Motorinė sistema. Motorinis vienetas. Kalba. Mokymasis ir atmintis. Integracinė paguburio veikla. Motyvacija ir elgesys. Miegas. Jutimų fiziologija. Anatominiai jutimo apdorojimo principai. Somatosensorinė sistema. Rega, akies dioptrinis aparatas, vyzdys, optiniai akies trūkumai. Binokuliarinis matymas. Klausa. Skaityti daugiau
Galvos smegenysFiziologija, špera
(5 puslapiai)
Galvos smegenų dalys. Ektodermos. Skilveliai. Smegenų kamieno funkcijos. Pailgosios smegenys. Tiltas. Vidurinės smegenys. Padangtė. Keturkalnė. Smegenėlės. Smegenėlių funkcijos. Hipofizė. Skaityti daugiau
HigienaFiziologija, špera
(5 puslapiai)
Higienos apibrėžimas, istorija, problemos ir uždaviniai. Gyvulinės kilmės maisto produktų higieninė charakteristika. Oro cheminė sudėtis. Oro teršalų charakteristika Lietuvoje. Saulės radiacija. Jos poveikis ir reikšmė žmogui. Vitaminų mitybinė reikšmė. Normos. Reikalavimai geriamojo vandens kokybei. Vitamino C nustatymas maisto produktuose. Geriamojo vandens organoleptinių savybių tyrimai. Geležies nustatymas. Rūgštingumo nustatymas įvairiuose maisto produktuose. Oro fizinių savybių tyrimai (temperatūra, drėgmė, oro judėjimo greitis, atmosferinis slėgis). Valgomosios druskos nustatymas. Nitritų, nitratų nustatymas vandenyje. Liekamojo chloro nustatymas vandenyje. Duonos kokybės rodyklių įvertinimas. Darbas su liuksmetru. Pieno tyrimai. Drėgmės nustatymas įvairiuose maisto produktuose. Skaityti daugiau
Kvėpavimas (4)Fiziologija, špera
(5 puslapiai)
Kvėpavimas. Viduląstelinis kvėpavimas. Viduląstelinio kvėpavimo būdai. Aerobinio kvėpavimo lygtis. Aerobinio kvėpavimo eiga. Anaerobinis kvėpavimas(rūgimas). Kaip kvėpuoja bakterijos? Kaip kvėpuoja protistai? Kaip kvėpuoja duobagyviai? Kaip kvėpuoja kirmėlės? Kaip kvėpuoja nariuotakojai? Kaip kvėpuoja minkštakūniai? Kaip kvėpuoja augalai? Kaip kvėpuoja chordiniai? Kaip kvėpuoja žmogus? Kvėpavimo eiga. Keletas įdomių faktų apie kvėpavimą. Skaityti daugiau
Mityba (5)Fiziologija, špera
(27 puslapiai)
Mitybos fiziologijos objektas, trumpa raidos istorija ir uždaviniai. Virškinimas dvylikapirštėje žarnoje. Mineralinių medžiagų, atskirų mineralinių elementų ir vandens reikšmė mityboje. Pramonės įmonių darbininkų mitybos ypatumai. Vegetacinė nervų sistema ir jos funkcijos organizme. Kuo ši sistema skiriasi nuo somatinės nervų sistemos? Maisto virškinimas burnoje ir skrandyje (seilių fiziologinė reikšmė, seilių ir skrandžio sulčių išsiskyrimo mechanizmas). Riebalų reikšmė mityboje. Dirbančiųjų žemės ūkyje ypatumai (maisto medžiagų normos, mitybos režimas). Nervų sistemos struktūra (nervinė ląstelė, jos sandara, įcentriniai ir išcentriniai nervai ). Maisto medžiagų pasisavinimas ir faktoriai, padedantys pasisavinti maistą. Maisto medžiagų pasisavinimas ir faktoriai, padedantys pasisavinti maistą. Virškinimo reikšmė organizmo gyvybiniai veiklai. Virškinimo organų sistema (jos sandara ir motorika). Vidaus sekrecijos liaukos, jų reikšmė reguliuojant organizmo gyvybinės veiklos procesus. Kepenys ir jų reikšmė virškinimui. Vandenyje tirpių vitaminų reikšmė mityboje. Gydomoji mityba sutrikus skrandžiui. Refleksas – pagrindinis nervinės organizmo veiklos mechanizmas. Storojoje žarnoje vykstantys procesai. Atskirų amino rūgščių reikšmė mityboje. Baltymų kokybės nustatymo būdai. Kasos liauka ir jos vaidmuo virškinant. Organizmo energijos sunaudojimas ir pagrindiniai jo nustatymo metodai (tiesioginė ir netiesioginė kalorimetrija). Azoto balansas ir azoto pusiausvyra organizme. Vaikų ir paauglių mitybos ypatumai. Organizmo gyvybinės veiklos procesų reguliavimas (nervinė ir humoralinė reguliacija). Nervų sistemos struktūriniai elementai. Riebalų rezorbcija. Virškinimo trakto motorika, jos ypatumai atskirose virškinimo trakto dalyse, reguliavimo mechanizmas. Pagrindinė apykaita organizme. Faktoriai, turintys įtakos organizmo energijos sunaudojimui. Riebaluose tirpių vitaminų reikšmė mityboje. Maisto produktų ir paruošto maisto vitaminizavimas. Racionalios mitybos moksliniai pagrindai. Virškinimas tuščioje ir klubinėje žarnoje. Ertminis ir pasieninis virškinimas. Angliavandenių vaidmuo mityboje. Skaityti daugiau
Mityba (6)Fiziologija, špera
(5 puslapiai)
Mitybos reikšmė ir režimas. Organizmo energijos atsargos. Maisto produktų derinamumo principai. Baltymai ir jų reikšmė mityboje. Apskaičiuoti kūno svorio indeksą, kai žmogaus kūno svoris yra 68 kg ir ūgis 172 cm. Virškinimas skrandyje. Pagrindinė energijos apykaita. Riebalų reikšmė mityboje. Mišri ir vegetarinė mityba. Mišri mityba. Vegetarinė mityba. Apskaičiuoti, kiek energijos gausime sudeginę 120 g baltymų. Virškinimas plonose žarnose. Augalinės kilmės maisto produktai ir jų reikšmė mityboje. Angliavandenių reikšmė mityboje. Energijos apykaita dirbant. Apskaičiuoti, kiek energijos gausime sudeginę 80 g angliavandenių. Virškinimas storojoje žarnoje. Maisto medžiagų energetinė vertė. Vitaminai ir jų reikšmė žmonių mityboje. Gyvulinės kilmės produktai ir jų reikšmė mityboje. Apskaičiuoti, kiek energijos gausime sudeginę 100 g riebalų. Maisto medžiagų rezorbcija. Mineralinės medžiagos ir jų reikšmė maisto medžiagų virškinimui. Maisto derinimo principai pagal H. Šeltoną. Kasos ir kepenų reikšmė maisto medžiagų virškinime. Apskaičiuoti, kiek g angliavandenių turi gauti žmogus per parą, kai bendras maisto davinio kaloringumas 2100 kcal. Skaityti daugiau
RiebalaiFiziologija, špera
(7 puslapiai)
Lipidų išplitimas, biologinė svarba. Žarnyno lipazių ir fosfolipazių veikimo specifiškumas. Tulžies sudėtis. Nesočiųjų riebalų rūgščių oksidacija. Ketogenezės reguliavimas. Ketonemija ir ketozė. Aukštesniųjų riebalų rūgščių biosintezė. Eikozanoidai. Cholesterolio biosintezė. Aterosklerozės biocheminis mechanizmas. Skaityti daugiau
